Kasos skaieiuokle

Antidepresantai ir psichotropiniai vaistai yra dideli medicinos tipai, kurie tiesiogiai patenka á mûsø proto laikotarpá. Ástatyme gydymo psichotropiniais vaistais poveikis laikomas gráþimu á rimtà psichinæ bûsenà, paciento sveikatos bûklës normalizavimu ir vis dar galinèiu priversti saugiai pasireikðti visuomenëje. kuris suteiks didþiulá posûká, kad mûsø mësa ir protas taptø juodesnis. Ir ið tikrøjø, kai skirtingø vaistø tipø atveju taip pat turëtumëte bûti atsargûs, kad jie nebûtø pernelyg greitai iðjungti, nes matote pernelyg stiprius ðalutinius poveikius, daug rimtesnius, nei sëkmingai uþbaigiant gydymà. Taigi, kas turëtø bûti psichotropiniø vaistø nutraukimas? Kada galime leisti, kad atëjo laikas nutraukti ðá gydymà? Visø pirma, þmonës, kurie rûpinasi tais, kurie serga ir serga psichotropinëmis medþiagomis, turëtø atidþiai iðnagrinëti ir kontroliuoti pokyèius, kurie vyksta jø kûnuose, kad teisingai nustatytø, ar pokyèiai kyla ið tinkamo narkotikø veikimo, ar prieðingai. Jei matysime per daug tendencijà iðlaikyti ar dirbti savo interesus, mes bûsime pavargæ ir silpni ar daugiau gráðime, tapsime hiperaktyviais, emociniais svyravimais, o mes su melancholija, turintys depresijà, taps pavojingi sau ir naujam freaks, labai tikëtina tik atëjo laikas pagalvoti apie narkotikø vartojimo nutraukimà. Þinoma, jûs neturëtumëte atrodyti taip pat. Visos ðios rûðys turëtø bûti konsultuojamos su specialistu. Kai kuriais atvejais taip pat bus reikalingas keliø psichiatrø sprendimas, ypaè jei neskaitome visø ankstesnio gydytojo kompetencijø.

Taèiau, jei nusprendëme nutraukti psichotropinius vaistus, prisiminkime, kad jis negali gyventi nedelsiant. Tai reiðkia, kad mes negalime iðgerti vieno vakaro ir nustoti vartoti bet koká paskirtà vaistà automatiðkai. Toks stilius gali lemti pernelyg didelá mûsø sveikatos pablogëjimà dël pernelyg staigaus tam tikros cheminës medþiagos trûkumo mûsø sistemoje, o tai savo ruoþtu gali sukelti didesná ligos atkrytá. Geros praktikos atveju nutraukti psichotropinius vaistus ilgà ir laipsniðkà laikotarpá. Negaliu èia ir dël principø, kad kai vienà dienà vartojau 200 mg vaistø nuo depresijos, antrà dienà galiu gauti tik 175 mg. Narkotikø vartojimo nutraukimo procesas turi bûti paskirstytas kiek ámanoma daugiau. Taigi, gráþus á ankstesná pavyzdá, jei pirmadiená að ne daugiau kaip 200, bet 175 mg narkotikø, að turiu sau suteikti 3, 4 savaites mano kûno dëmesiui, patikrinti, ar kita valstybë yra efektyvesnë ar maþesnë nei senoji. Jei pastebiu, kad pradinis paðalinimo procesas tæsiasi, po mënesio galiu naudoti tik 150 mg narkotikø. Paskutinis pratimas turëtø atrodyti kaip procedûra iki psichotropiniø vaistø paðalinimo. Kà daugelis specialistø, mananèiø, kad psichotropiniø priemoniø paðalinimas yra papildomas, pripaþásta, kad vaistø vartojimas gali bûti nepakankamas. Bûtina galvoti apie tai, kas mums sukeltø depresinæ ar kitokià ligà. Jei suprantame, kad, pavyzdþiui, jûsø problemos prasidëjo, kai jûsø iðvaizda gerokai pablogëjo arba nuo to laiko, kai pradëjote dirbti, jums greièiausiai reikës daugiau nei pakeisti mûsø gyvenamàjà aplinkà. Kartais dël to, kad gali pasirodyti, jog veiksmai su psichotropais komandoje galëjo bûti veltui, jei ið pradþiø jie galvojo apie savo gyvenimo poreikiø tenkinimà, kuris nuo veiksmingø pojûèiø buvo paðalintas ið mûsø ar maþø.